Šalis, kuri geria tik požeminį vandenį
Daugelyje šalių žmonės geria išvalytą upių ar ežerų vandenį. Lietuvoje – ne: visas vanduo, kuris atbėga iš čiaupo, yra iš gręžinių. Tokių šalių Europoje tik dvi – Lietuva ir Danija. Mums pasisekė: žemė vandenį jau išfiltravo už mus.
„Lietuvoje 100 proc. vandens šalyje išgaunama tik iš požeminio vandens gręžinių“[9]. Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus duomenimis, „mūsų žemyne tik Lietuva ir Danija yra visiškai aprūpintos požeminiu gėlu vandeniu“[11]; tą patį 2023 m. pabrėžė ir VDU mokslininkai[45]. Europos Komisijos duomenimis, prie saugaus vandens tiekimo prijungta daugiau kaip 90 % Lietuvos gyventojų, o apie 13 % geriamojo vandens gaunama iš necentralizuotų šaltinių – daugiausia nuosavų gręžinių ir šulinių[44].
Ištekliai ir gavyba skaičiais
Lietuva išnaudoja tik apie dešimtadalį saugiai išgaunamo kiekio: buvęs LGT direktorius J. Satkūnas 2016 m. nurodė, kad šalis gali išgauti 3,75 mln. m³ per parą, o naudoja apie 0,5 mln. m³ – 12–14 % išžvalgytų išteklių[12]. 2020 m. duomenimis, iš 2 450 gręžinių išgauta 350–400 tūkst. m³ per parą[15]. Ne visos vandenvietės naudoja išžvalgytus ir patvirtintus išteklius – tik 39 %; apie 50 tūkst. m³ per parą (≈13 % gavybos) išgaunama iš nepatvirtintų išteklių, o 863 vandenvietės išgauna 10–100 m³ per parą[13].
Gavyba metais (gėlas požeminis vanduo, tūkst. m³): 2015 – 132 054; 2018 – 104 052; 2020 – 140 713; 2022 – 145 513; 2023 – 149 317. Mineralinio vandens gavyba per tą laiką išaugo nuo 121,7 iki 254,2 tūkst. m³[14]. Eksploataciniai mineralinio vandens ištekliai – apie 6 000 m³ per parą[15].
Miestų vandenvietės
Vilnius
34 vandenvietės su 325 gręžiniais (272 – mieste); didžiausios – Pagirių, Virių, Nemenčinės. Vandeninguosius sluoksnius suformavo tirpstantys ledynai ir Neris[9] [40].
Šiauliai
Apie 12 000 m³ per parą 98,5 tūkst. gyventojų iš 16 gilių 162–194 m gręžinių; vandenvietės Lepšiai (40 %) ir Birutė (60 %); vandenyje daugiau geležies ir amonio[10].
Klaipėda
Tik požeminis vanduo; I vandenvietė – 6 gręžiniai, projektinis pajėgumas 19 000 m³/parą (faktiškai ~10 000). Valymo įrenginiai šalina sieros vandenilį, amonį, drumstumą ir fluoridus[39].
Miestai turi ne vieną, o daug gręžinių – Vilnius net 325! Jie sugrupuoti į vandenvietes, iš kurių vanduo vamzdžiais išskirstomas į namus. Kiekvienas vilnietis gali internete pasižiūrėti, iš kurios vandenvietės atbėga jo vanduo.
Seniausias pasaulyje vanduo
Giliai po Lietuva – daugiau nei du kilometrus – yra vandens, kuris ten pateko prieš daugiau nei milijoną metų! Tada Žemėje dar nebuvo žmonių. Mokslininkai tai nustatė matuodami ypatingus dujų atomus vandenyje. Tai seniausias žinomas požeminis vanduo pasaulyje.
Tarptautinė mokslininkų grupė, kurioje dalyvavo ir VU profesorius Robertas Mokrikas, nustatė, kad Lietuvos gilusis požeminis vanduo 0,5–1,1 km gylyje yra 319–1 157 tūkst. metų amžiaus, o giliau nei 2 km prie pajūrio – daugiau nei 1,3 mln. metų. Tai senesnis vanduo nei Egipto Nubijos (apie 1 mln. metų) ar Brazilijos Guaranio (834 tūkst. metų) baseinuose. Amžius nustatytas inertinių dujų izotopų metodu (ATTA)[38]. Šis vanduo – sūrus ir šiltas, jis nenaudojamas gerti, bet rodo, kokie stori ir sandarūs yra Baltijos baseino sluoksniai.
Valstybinis monitoringas
Lietuvos geologijos tarnyba vykdo valstybinį požeminio vandens monitoringą: stebimi 144 gręžiniai, 122 vandenvietės ir gręžiniai privačiose valdose; 74 gręžiniuose įrengti automatiniai vandens lygio ir temperatūros matuokliai, o 20 stočių duomenis kasdien siunčia telemetrija[34]. 2024 m. programoje 65 gręžiniuose lygis matuotas kasdien automatiškai, 86 gręžiniuose ir 34 šaltiniuose tirta cheminė sudėtis, 30 gręžinių apžiūrėta karstiniame regione; kartu su Latvija stebimi 17 Lietuvos gręžinių ir 7 šaltiniai, su Lenkija – 14 gręžinių[21]. Sistemingi požeminio vandens stebėjimai Lietuvoje vykdomi jau daugiau kaip 70 metų (2016 m. duomenimis)[12].
Valstybė turi šimtus „stebėjimo gręžinių“, į kuriuos niekas nesiurbia vandens – juose tik matuojama, kaip kinta vandens lygis ir kokybė. Tai kaip termometras ligoniui: jei vanduo ima kristi ar teršiasi, mokslininkai pastebi pirmi.
Karstas – kai žemė tirpsta
Biržų–Pasvalio krašte arti paviršiaus slūgso gipsas, kurį požeminis vanduo tirpina. Karsto ir gipso cheminės denudacijos monitoringas vykdomas nuo 1994 m.; 2025 m. užregistruota 12 naujų paviršinių karstinių formų (7 smegduobės pavasarį, 3 rudenį). Gipso denudacija Tatulos baseine 1994–2025 m. vidutiniškai siekė 174 m³/km² per metus – apie 50 % daugiau nei 1963–1979 m.[36]. Būtent gipsas suteikia šiaurės Lietuvos vandeniui 600–1200 mg/l sulfatų[21].
Šiaurės Lietuvoje po žeme yra gipso – jis tirpsta vandenyje kaip cukrus. Kai ištirpsta didelis gabalas, žemė virš jo įgriūva ir atsiranda smegduobė. Vien 2025 metais Biržų krašte atsivėrė 12 naujų duobių.
Hidrogeologijos istorija Lietuvoje
- 1837 ir 1846 m. – įkurtos Druskininkų ir Birštono mineralinio vandens gydyklos[35].
- 1898 m. – Klaipėdoje išgręžti pirmieji gilūs gręžiniai centralizuotam vandens tiekimui; Vilniuje – 1914 m., Kaune – 1928 m.[35]
- 1930–1931 m. – pirmieji 300 m gylio gręžiniai „Vytauto“ mineraliniam vandeniui[35].
- 1940 m. spalio 16 d. – įsteigta Lietuvos geologijos tarnyba; po 1991 m. atkurta kaip Valstybinė geologijos tarnyba, dabar – LGT prie Aplinkos ministerijos[33].
- 1959 – XX a. 9-asis deš. – sisteminis hidrogeologinis kartografavimas masteliu 1:200 000[35].
- 1994 m. – pradėtas Šiaurės Lietuvos karstinio regiono monitoringas[36].
- 1997–2017 m. – veikė Klaipėdos geoterminė jėgainė, naudojusi 38 °C devono vandenį iš 1300 m gylio[37].
- 2021 m. – priimtas gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas[32]; 2024 m. – pirmoji nacionalinė vaistų liekanų požeminiame vandenyje patikra[21].
Gręžinių įteisinimas
Aplinkos ministerijos vertinimu, 30–50 % šalies gręžinių buvo neregistruoti[20]. Laikinasis įstatymas leido juos įteisinti supaprastinta tvarka: iki 2024 m. gegužės 31 d. įteisinti 1 623 gręžiniai, daugiausia Vilniaus rajone (392), Vilniaus mieste (169) ir Trakų rajone (95)[47], o iki 2024 m. pabaigos – daugiau nei 2,5 tūkst.[19]. Registracija Žemės gelmių registre ir gręžinio pasas nemokami; laikinojo įstatymo numatyta vienkartinė įmoka namų ūkio gręžiniui (iki 10 m³ per parą) buvo 15 Eur[17]. Plačiau – Ką sako įstatymai.
Vilniaus ir Trakų rajonai – daugiausia įteisintų gręžinių Lietuvoje
Būtent čia nuo 1999 m. dirba Geologas.lt komanda: įrengia naujus gręžinius, parengia pasus ir registruoja Žemės gelmių registre, prižiūri ir remontuoja senus. Elektrėnai, Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių, Širvintų, Šalčininkų rajonai.
Šaltiniai: LRT [9] [12] [38] [45], Šiaulių kraštas [10], geografija.lt [11], LGT [13] [14] [17] [19] [21] [34] [36], VLE [15] [33] [35] [37], Aplinkos ministerija [20], Klaipėdos vanduo [39], Hydrogeology Journal [40], Europos Komisija [44], statybajums.lt [47], LRS/FAO [32].