Švietėjiškas tinklalapis

Hidrogeologija – mokslas apie vandenį po mūsų kojomis

Kiekvienas lašas iš čiaupo Lietuvoje atkeliauja iš žemės gelmių. Čia paprastai (ir, jei norite, išsamiai) paaiškiname, kaip vanduo atsiduria po žeme, kaip jį suranda geologai, kaip jį pasiekia gręžiniai ir kaip jis atkeliauja iki jūsų namų.

Pradėti nuo pagrindų Skyrelis vaikams Apie gręžinius

Vandens apytakos ratas: garavimas, debesys, krituliai, paviršinis nuotėkis, infiltracija, požeminis vanduo, upė ir jūra gręžinys Garavimas Garavimas iš jūros Krituliai Krituliai Paviršinis nuotėkis Infiltracija Požeminis vanduo (vandeningasis sluoksnis) Molis – vandenspara (vandens nepraleidžia) Jūra Upė gruntinio vandens lygis
Paprastai tariant

Hidrogeologija – tai mokslas apie vandenį, kuris slepiasi žemėje. Kai lyja, dalis vandens įsigeria į smėlį ir žvyrą kaip į kempinę. Tas vanduo lėtai keliauja po žeme, o žmonės išgręžia gilias skyles – gręžinius – ir siurbliais pakelia jį į namus. Hidrogeologai žino, kur vandens ieškoti, kiek jo galima paimti ir ar jis švarus.

100 %Lietuvos centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens išgaunama iš požeminio vandens gręžiniųLGT / LRT [9]
99 %viso Žemės skysto gėlo vandens yra po žeme – požeminis vanduoUNESCO, WWDR 2022 [4]
3,72 mln. m³per parą – tiek gėlo požeminio vandens Lietuva galėtų saugiai išgauti; naudoja tik apie 0,4 mln. m³Lietuvos geologijos tarnyba [13] [14]
1,3 mln. metųtokio amžiaus giliausias Lietuvos požeminis vanduo – seniausias žinomas pasaulyjeVU / LRT [38]

Kaip viskas susiję: nuo uolienos iki čiaupo

Geologija, hidrogeologija, gręžiniai ir vandens tiekimas – tai ne keturi atskiri dalykai, o viena grandinė. Kiekviena grandis remiasi į ankstesnę.

Grandinė: geologija tiria uolienas, hidrogeologija – vandenį jose, gręžinys pasiekia vandeningąjį sluoksnį, vandens tiekimo sistema atveda vandenį į namus Geologija tiria uolienas ir sluoksnius: smėlį, molį, žvyrą, kalkakmenį – kur jie yra ir kaip susiklostė Hidrogeologija tiria vandenį tuose sluoksniuose: kur jis yra, kiek jo, kaip juda, kokia jo kokybė Vandens gręžinys pasiekia vandeningąjį sluoksnį ir saugiai pakelia vandenį į paviršių Vandens tiekimas siurblys, hidroforas, filtrai ir vamzdžiai atveda vandenį iki čiaupo
Geologas nustato, kokie sluoksniai slūgso po žeme. Hidrogeologas išsiaiškina, kuriuose iš jų yra vandens ir kiek jo galima paimti. Gręžėjas pagal šias žinias įrengia gręžinį. Vandens tiekimo sistema – siurblys, hidroforas, filtrai ir vamzdžiai – atveda vandenį iki čiaupo.

Kodėl be geologijos nėra hidrogeologijos?

Vanduo po žeme nėra požeminės upės ar ežerai. Jis užpildo smulkius tarpelius tarp smėlio grūdelių, žvyro akmenukų ar uolienų plyšius – kaip vanduo kempinėje[3]. Todėl, norint suprasti vandenį, pirmiausia reikia suprasti uolienas: smėlis ir žvyras vandenį praleidžia ir kaupia, o molis – beveik nepraleidžia. Lietuvos gelmės – tai ledynų suklostyti smėlio, žvyro ir molio sluoksniai, o po jais – daug senesnės kreidos, devono ir kambro uolienos[16].

Kodėl be hidrogeologijos nėra gero gręžinio?

Gręžinys – tai tik įrankis pasiekti vandeningąjį sluoksnį. Kokiame gylyje jis yra, kiek vandens duos, ar jame daug geležies – į šiuos klausimus atsako hidrogeologija. Lietuvoje gręžinius gali įrengti tik asmenys ar įmonės, turintys Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, o kiekvienas gręžinys registruojamas Žemės gelmių registre[17].

Temos

Pasirinkite, nuo ko pradėti. Kiekviename puslapyje rasite ir paprastą paaiškinimą, ir išsamesnę dalį suaugusiems. Mygtukas „Paprastai“ viršuje paslepia sudėtingesnes dalis.

Kas yra hidrogeologija

Vandens apytakos ratas, vandeningieji sluoksniai, gruntinis ir artezinis vanduo, kaip vanduo juda po žeme ir kiek jam metų.

Skaityti →

Geologija ir vanduo

Kodėl smėlis vandenį laiko, o molis – ne. Iš ko sudėtos Lietuvos gelmės ir kuriuose sluoksniuose slypi geriamasis vanduo.

Skaityti →

Vandens gręžiniai

Gręžinio sandara, gręžinių tipai, kaip įrengiamas gręžinys Lietuvoje, ką sako įstatymai, kaip gręžinį prižiūrėti.

Skaityti →

Vandens tiekimas

Siurbliai, hidroforai, slėgis ir vamzdžiai: kaip vanduo iš 50 m gylio atsiduria dušo galvutėje ir kodėl paviršinis siurblys negali traukti giliau nei 7–8 m.

Skaityti →

Vandens kokybė

Geležis, manganas, nitratai, fluoridai, kietumas – kas Lietuvos vandenyje natūralu, kas pavojinga, kokios normos galioja ir kaip vandenį valyti.

Skaityti →

Lietuvos požeminis vanduo

Baltijos artezinis baseinas, Lietuvos vandens ištekliai, vandenvietės, monitoringas, karstas, seniausias pasaulyje vanduo ir hidrogeologijos istorija.

Skaityti →

Vaikams

Kempinės paslaptis, vandens lašelio kelionė, eksperimentas su stiklainiu ir viktorina jauniesiems hidrogeologams.

Žaisti ir mokytis →

Žodynas

Vandeningasis sluoksnis, vandenspara, depresijos piltuvas, statinis lygis… Visi terminai paprastai ir su angliškais atitikmenimis.

Atsiversti →

Penki faktai, kurie nustebina

Vanduo po žeme – ne upė, o kempinė

Požeminis vanduo užpildo tarpelius tarp smėlio grūdelių ir uolienų plyšius. Vietomis jis per dieną pajuda kelis metrus, o vietomis – vos kelis centimetrus per šimtmetį[2].

Tik dvi Europos šalys

Lietuva ir Danija – vienintelės Europos šalys, kurių gyventojai centralizuotai aprūpinami vien požeminiu gėlu vandeniu[11].

Geležis – natūrali Lietuvos „bėda“

Apie 90 % geriamajam vandeniui naudojamų požeminio vandens išteklių geležies koncentracija viršija 0,2 mg/l ribą. Tai ne tarša, o gamtinė sluoksnių ypatybė[20].

Vienas litras alyvos

Vienas litras alyvos gali padaryti negeriamus 10 000 litrų vandens, todėl gręžinio aplinka turi būti švari[46].

Ne kiekvienas šulinys saugus

2025 m. NVSC ištyrus 207 privačių šulinių ir gręžinių mėginius, 13 % viršijo nitratų ribą – todėl kūdikiams ir nėščiosioms netirto šulinio vandens duoti negalima[23].

Partnerio informacija

Planuojate vandens gręžinį?

Geologas.lt komanda (UAB „Eldeiromas“) nuo 1999 m. įrengia, prižiūri ir remontuoja vandens gręžinius Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių, Širvintų, Šalčininkų rajonuose ir Elektrėnų savivaldybėje. Pirmoji konsultacija – telefonu.

geologas.lt